Ketvirtadienio vakarą debesis visuomet lanko savo ciocelę (taip žemaičiai vadina savo mylimiausią tetą). O vilkeliai, kurie šiaip dienas leidžia tupėdami ant to...
... jo širdis kaip bitė darbšti, jo ūsai šaunūs kaip vėliavos plevėsuoja, kūrybingom rankom pasiūtas kostiumas kaip nulietas guli ir viena aišku- visoms slibina...
… leliją ridinėja - saulelę parridena, šviesių, žydinčių dienų parlakina.
… anksti rytą kėlęs kiemelyje sūpuojasi ir saulelę dangun kelia!
… tokia padūkusi, dumia virš miegančių rugių laukų, lekia virš žiemos stebuklo laukiančių miestų, skrieja sningančiu dangum – tiesiai į širdį.
Dienų, kai vis nugirsdavo apie viltį buvo daug,bet jos išvysti Slibinaičiui dar nebuvo tekę. Kiekvienas apie ją iš savo gyvenimo patyrimo papasakodavo vis kitai...
Vieną vienintelę ilgą nesibaigiančią žiemos naktį, kai visi laikrodžiai į kitą pusę vaikštinėja ir jau nelabai aišku kaip viskas bus, ir naujas rytas rodosi maž...
Gelgaudiškį – 23-iąją šimtatomės Lietuvos valsčių serijos dviejų dalių monografiją, skiriamą Gelgaudiškio 500 metų jubiliejui (1504–2004), sudaro 125 straipsnia...
Baltai lelijai viduržiemy išauginti labiausiai reikia dviejų žirgelių - vieno jos žiedui, kito - jos atsiminimams auginti ir tada, vieną rytą, viską užlies balt...