… tyliai juokdamasis nusileidžia ant pirštų galiukų, jo šnarančių plunksnų lengvumas sparnuose nubraukia sunkumą - dienos ir širdies, linksma garbana iš kairės...
Neturiu žodžių, turiu obuolį, brazdantį sėklų paslaptimis. Jei pridėtum jį prie ausies - išgirstum tylų mano švelnumą, penkis kartus apsivijusį Tavo širdį. Jei...
Aukštam šviesiam danguj, tarp žvaigždelių sparnuotų, čiulbėjimo pilnas mėnulaitis šypso. Ten miegų paukšteliai sapneliuose gieda, linksmą pabudimą į auseles pūs...
… ant kopėtėlių pasilipęs dairos, kad iš aukščiau pamatytų, ar jau greit. Sako, kad jau greit!
Du burkučiai suskridę sutupia ir žiūri - iš kurios pusės saulė ir gerumas, toks didelis.
… ant debesų krašto linguojasi, plačiom akelėm į pasaulį žiūri, ką tik užmato, tam nusišypso.
Tai bent! Tarsi keturi sparnuoti vėjai įsiveržia, obuolmušio nešami, į visas pasaulio puses giedodami, nieko neapdainuoto nepalikdami ir dar linksmam kaukšėjimu...
Parbrenda žirgai iš už vandenų su bundančia saule, dar vienas mirksnis iki aušros -- kai visas dangus pilnas laukimo.
Mažų žirgelių tylus kuždėjimas, toks tylus, kaip sniego nusileidimas iš dangaus, mažų žirgelių šiltas šnopavimas, toks šiltas, kaip želmenėlio miegas po sniegu,...