… ant kopėtėlių pasilipęs dairos, kad iš aukščiau pamatytų, ar jau greit. Sako, kad jau greit!
„Žemė, žmonių planeta” - A. de Sent-Egziuperi plunksnai priklausantis romanas. Autoriaus, kurio kūryba žmonių sąmonėje susilieja su biografija, biografija su le...
Du burkučiai suskridę sutupia ir žiūri - iš kurios pusės saulė ir gerumas, toks didelis.
Tai alegorinispasakojimas apiekiekviename iš mūsųslypinčiąberibės laisvės idėją,apie tobulybės siekį,iššūkį prigimčiaiir tikrojo skrydžiodžiaugsmą.
… ant debesų krašto linguojasi, plačiom akelėm į pasaulį žiūri, ką tik užmato, tam nusišypso.
Tai bent! Tarsi keturi sparnuoti vėjai įsiveržia, obuolmušio nešami, į visas pasaulio puses giedodami, nieko neapdainuoto nepalikdami ir dar linksmam kaukšėjimu...
Parbrenda žirgai iš už vandenų su bundančia saule, dar vienas mirksnis iki aušros -- kai visas dangus pilnas laukimo.
Mažų žirgelių tylus kuždėjimas, toks tylus, kaip sniego nusileidimas iš dangaus, mažų žirgelių šiltas šnopavimas, toks šiltas, kaip želmenėlio miegas po sniegu,...
Šešiems Tavo rytams - po margą lengvą paukštį iš gilių, žalių, neperbrendamų pievų, o septintajam - tokio švelnaus gerumo, kokio tyliai lauki.