Juodraštis Nr.2

Prekės ženklas: Kitos knygos

Prekės kodas: 9772029065001

Pardavėjas: ManoKnyga.lt

Kaina: 16.20

REDAKCIJOS ŽODIS Jūsų rankose – antrasis naujojo nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalo numeris. Tai bandymas apjungti visas laisvas politines, kultūrines ir menines alternatyvas, kuriomis siekiama pasipriešinti krizę išgyvenančiai kapitalistinei sistemai. „Juodraštis“ nėra vienos politinės srovės ar ideologijos ruporas, jame pateikiamas gana platus antiautoritarinių judėjimų bei nuomonių spektras – nuo laisvamanių ir feminisčių iki kontrkultūrininkų ir kairiųjų libertarų. Nuo tada, kai pasaulį išvydo pirmasis „Juodraščio“ numeris, mūsų visuomenei teko patirti nemažai išbandymų. Valdžią laimėjusios dešiniosios ir neoliberalios jėgos pasinaudojo pasaulinės ekonominės krizės grėsme ir naktiniuose posėdžiuose priiminėjo prieš ekonominę, kultūrinę ir socialinę visuomenės gerovę nukreiptus įstatymus. Tai išprovokavo nepasitenkinimo bangą šalyje, virtusią riaušėmis prie Seimo rūmų – įvykių Graikijoje, Bulgarijoje ir Latvijos sostinėje Rygoje atgarsiu. 2009 m. sausio 16 d. mūsų šalyje įvyko pirmosios riaušės, kurios ryškiai atskleidė kapitalizmo padarinius sociumui ir kuriomis buvo bandyta nugriauti sieną tarp spektaklio visuomenės ir jos atstumtųjų. Pasaulinės krizės akivaizdoje mažasis žmogus pradėjo kovoti už savo laisvę nuo išnaudotojų, už savo diskriminuojamą kūną ir orų gyvenimą. Dabar arba niekada. Valdžia į gyventojų bruzdėjimus reagavo stiprindama policinę tvarką – jos atstovai persekiojo nepriklausomą žiniasklaidą, kairiuosius aktyvistus, profsąjungų atstovus, draudė mitingus. Be to, dešiniųjų pergalė leido suaktyvėti fašistiniam gaivalui, kuris naudojasi bendraminčių valdžioje suteiktomis privilegijomis. To pasekmė – ne tik idėjinis, bet ir fizinis kairiųjų aktyvistų puolimas, dešiniųjų valdomos valstybės gyvenimo norma tapusi neonacių ideologijos sklaida. Kita vertus, atskiros visuomenės grupės pademonstravo savo ryžtą ir aktyvumą ne tik kritikuodamos autoritarinius valstybės valdymo metodus, bet ir organizuodamos tiesioginį veiksmą bei radikalias alternatyvas. Pasipiktinę demokratijos ribojimu, pilietinės visuomenės aktyvistai protestavo prieš kultūros žlugdymą, neoliberalią aukštojo mokslo reformą, trikdė fašistinių jėgų sambūrius. Didėja ir radikalus profsąjungų aktyvumas. Turbūt vienas didžiausių kultūrinių laisvos minties laimėjimų mūsų visuomenėje – laisvųjų universitetų tinklas, per pusę metų išsiraizgęs visoje Lietuvoje, tampantis nemokama alternatyva į verslo ir valstybės pelėkautus patekusiam tradiciniam universitetui....